BRODSKIS IR LIETUVA

Ромас_Иосиф_Томас

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Numatoma premjera 2018m.

Kai literatų iš Maskvos šeima – Liudmila ir Andrejus Sergejevai pirmą kartą atvyko ilsėtis į Palangą, jie net negalėjo įsivaizduoti, kokią įtaką šeimos poilsis turės XX amžiaus literatūros istorijai bei, kad jie taps rišančia grandimi, savotišku tilteliu „Rytai–Vakarai“, nutiestu sovietiniais laikais. Palangoje sutuoktiniai susipažino ir susidraugavo su poetu Tomu Venclova, kuriam netrukus pristatė savo draugą Josifą Brodskį. Jie taip pat pakvietė Brodskį atvažiuoti į Vilnių. Brodskis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, kur ne tik rašydavo puikius eilėraščius, bet ir gydėsi dvasines žaizdas. Vilniuje Brodskis pirmą kartą iš Venclovos išgirdo apie lenkų poetą Česlavą Milošą, su kuriuo susipažinimo jau emigracijoje. Vėliau abu padėjo Tomui Venclovai emigruoti iš SSRS. Šių „amžiaus sūnų“ trejeto kai kurie svarbiausieji likimų bruožai nuostabiai panašūs. Visi pasitraukė iš Rytų Maskvos imperijos. Visi gyveno (gyvena) JAV, greičiau tapusiomis bendro likimo vieta, nei vienintele išsigelbėjimo sala. Visi – Amerikos universitetų profesoriai. Du iš jų – Nobelio premijos laureatai ir laukiama tik laimingos progos, kad ja būtų apdovanotas trečiasis iš jų (Tomui Venclovai 2017 metais sukaks 80 metų). Visus juos sieja ne tik emigrantų likimas, bet ir meilė Lietuvai. „Vilno man yra atskaitos taškas ir galimybė, būtent NORMALUMO GALIMYBĖ“, – rašė Milošas. Tokia pat „normalumo galimybe“ Vilnius tapo ir Josifui Brodskiui…

Scenarijaus autorė ir režisierė Lilija Vjugina
Operatoriai Aleksandra Mamajeva, Kęstutis Plevokas, Andrius Seliuta, Audrius Zelenius
Prodiuserė Teresa Rožanovska

TUMO KODEKSAS

Vaižgantas

 

Numatoma premjera – 2018 metais.

Su spaudos draudimo panaikinimu išorinio pavergimo pančiai ima trūkinėti, bet priespaudos šimtmečiai palieka žymes, kurios savaime neišnyksta. Vergovės apnašų „nugramdymas“ tampa Tumo kultūros darbo ašimi dar tada, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja atrodo tik drąsi ir kilni svajonė. Kilnumo ir kultūros, leidžiančios skirtingų pažiūrų žmonėms sutarti dėl svarbiausių dalykų, jis skaudžiai pasigenda lietuvių šviesuomenės tarpe. Kai politika virsta kova be taisyklių, Tumas protestuoja: „Aš – nebe politikas“.

Tumas kaip reta kuris aiškiai supranta, kad laisvė nuo išorinio pavergimo – tik pradžia, kad tik laisvas nuo tuščių ambicijų, gobšumo, apsileidimo ir pataikavimo įpročių žmogus gali sukurti tokią Lietuvą, kokioje būtų gera gyventi. Tumas nuolat pats elgiasi kaip laisvas žmogus. Susirašinėjime su Petru Klimu aptinkame ir gilaus susirūpinimo Lietuvos likimu ženklų. Klimas bando guosti „dėdę“, kad rinkimai visada kelia smarvių, bet ir jis, Lietuvos atstovas Paryžiuje serga dėl politinės kultūros stygiaus tėvynėje. Jų dialogas laiškais pasiekia kulminaciją, kai abu suvokia, kad demokratinės dorybės reikalauja tvirtesnės motyvacijos, nei senasis, jau nusidėvėjęs patriotizmas, kuris buvo paveikus atgimimo aušroje. Dviejų skirtingų kartų atstovų pokalbis išeina į egzistencinį lygmenį, kuriame abu sutaria, kad Lietuvos ir pasaulio viltis – tobulėjimas krikščioniškoje dvasioje, tik Klimas laiko tikėjimą pirmiausia privačiu reikalu ir turi daug priekaištų bažnyčiai, o Tumas mano, kad bažnyčios vaidmuo, kad ir labai netobulai atliekamas, visuomenės gyvenime tebėra svarbus.
Tuo tarpu laisvo žmogaus laikysena užtraukia Tumui bažnytinės hierarchijos nemalonę, ir jis priverstas ginti savo gerą vardą.

Smūgius viešajame gyvenime atsveria likimo dovana – galimybė darbuotis „Naujosios Romuvos“ žurnale ir atkurti rašytojų draugiją, kurios pirmininku išrenkamas vienbalsiai, tik gyvenimo jau likę nebe daug…

Juozas Tumas Vaižgantas – Ramūnas Cicėnas

Petras Klimas – Rolandas Kazlas

scenarijaus autorė Liudvika Pociūnienė

režisierius Eimantas Belickas

operatorius Narvydas Naujalis

scenografė Dalia Dudėnaitė

kostiumų dailinininkė Rasa Taujanskienė

Prodiuserė Teresa Rožanovska

 

https://vimeo.com/220301480

 

 

 

TAS ŽODIS – LITUANIE

treaty_of_versailles_1919

 

 

 

Tas žodis – Lituanie, tai dokumentinis filmas apie drąsią avantiūrą 1919 metais Paryžiuje. Istorijos vingiais mus veda linksma, smalsi Lietuvė mergina užaugusi ir baigusi mokslus Paryžiuje. Kartu su ja mes susipažįstame su įdomiomis asmenybėm, klaidžiuose archyvų labirintuose ieškome nuotraukų ir kino kadrų, tų išraiškingų detalių, iš kurių dėliojame kaip mozaiką istoriją, nutikusia lygiai prieš šimta metų. Sekdami mus dominančios istorijos pėdsakais atsiduriame Paryžiuje, kuris netikėtai pats tampa svarbiu filmo personažu.

 

Režisierė Martina Jablonskytė
Žurnalistė Akvilė Kabašinskaitė
Operatorius Audrius Zelenius, Andrius Seliuta
Garso režisierė Iveta Macevičiūtė
Prodiuserė Teresa Rožanovska



Komentavimo galimybė išjungta.